Apie mus
Nuo ko viskas prasidėjo...
1965-ųjų vasarą mano tėtis išvyko į komandiruotę, į Gruziją. Jaunas, veržlus, kupinas svajonių. Saulės pilnas kraštas jam padovanojo pažintį su juodaplauke, rudaake mano mama, kurią jis, rodos, jau buvo susapnavęs. Sapnai pildosi. Kaip ir svajonės. Netrukus jie kartu išskrido į Lietuvą. Laimingi ir neišskiriami. Taip Gruzija ir Lietuva tapo mano tėvynėmis – po lygiai. Kaip mama ir tėtis. Kaip meilė abiems. Stipri, nedaloma.
Kultūrų sankirtoje
Šeimoje natūraliai persipynė dvi kultūros – šiaurietiška ir pietietiška. Skirtingos, bet viena kitą papildančios. Kaip gamtoje: kontrastai suteikia gyvenimui spalvų, gylio ir tikrumo. Tokį pasaulį pažinau augdama su giliu lietuvių ir gruzinų kultūrų pažinimu bei pagarba abiem. Niekada nejutau, kad jos būtų priešinamos. Atvirkščiai, mane mokė jas stebėti, jausti ir mylėti. Ir matyti gerus dalykus. Matyti širdimi. Tai – labai gruziniškas požiūris į pasaulį, kurį pirmiausia man perdavė mama.
Kai širdis parodo kryptį
Baigusi menotyros bakalauro ir vadybos magistro studijas, vis dažniau klausiau savęs, kur yra mano vieta. Radau labai paprastą atsakymą:
„Neklausk, ko reikia pasauliui. Paklausk savęs, kas leidžia tau jaustis gyvam.“
Ši mintis tapo mano kelio gairėmis. Taip gimė sprendimas kurti Gruzijos meno ir skonio namus Kaune. 2015 metų lapkritį jie atvėrė duris kaip padėka mamai ir tėčio atminimui, kaip jų meilės ir noro sujungti dvi kultūras simbolis. Ir kaip vieta mums visiems.
Kai siela paliečia sielą
Gruzija – maža šalis, tačiau jos dvasia didžiulė. Meilė žmogui čia nėra graži idėja. Tai – gyvenimo principas. Kai kam nors sunku, jis nelieka vienas. Ateina kaimynai, vyksta pokalbis, ir žmogui palengvėja. Vieno žmogaus siela paliečia kito sielą, ir tai, mano akimis, geriausia, ką galime vieni kitiems padaryti. Tokioje Gruzijoje aš užaugau. Tokią Gruziją myliu ir tokią ją atskleidžiu Lietuvai – per skonį, per meną, per buvimą kartu. Man svarbu ne tik parodyti išorinius dalykus, bet ir pakviesti pamatyti tai, kas slypi po paprastumo šydu – kasdienybės sakralumą.
„Tokioje Gruzijoje aš užaugau, tokią Gruziją aš myliu ir noriu atskleisti Lietuvai. Kuriu ir tikiu, kad žmonėms reikia tų dalykų, kurie svarbūs Gruzijai ir man. Ir tai man teikia laimę.“
- kristina
